| Tyrimai: |
Aukuro kalnas (Barščių Kalnas, Aukuro Kalnas, Šventas Kalnas) – tai piliakalnis, kuris yra Kernavės archeologinių paminklų komplekso dalis. Iš ŠV–R pusių prieigos prie piliakalnio nuo aukštumų pusės sutvirtintos čia įrengiant du priešpilius (į Š ir R) ir papilį (į ŠV). Piliakalnis atskiroje kalvoje Neries dešiniojo kranto slėnio pakraštyje. Jo aikštelė 9–17 m žemesnė už viršutinę Neries terasą. Aikštelė keturkampė, pailga R–V kryptimi, 53x26 m dydžio, šlaitai statūs, 13–18 m aukščio. ŠR papėdėje skersai griovio buvo 2 m aukščio, 10 m pločio pylimas. 1857 m. Aukuro kalno piliakalnį aprašė K. Tiškevičius, 1859 m. kasinėjo V. Sirokomlė. Piliakalnis tyrinėtas 1992–1993 m. tuomet aikštelėje ištirtas 194 m2 plotas, rasta 1–2,6 m storio kultūrinis sluoksnis (datuojamas I a. pr. Kr.–XIV a.) su 4 chronologiniais horizontais. Ankstyvuoju laikotarpiu piliakalnyje buvo įtvirtinta brūkšniuotosios kultūros gyvenvietė, rastas ilgas stulpinės konstrukcijos pastatas, brūkšniuotos keramikos šio laikotarpio radinių. II a. pabaigoje gyvenvietė buvo apleista po gaisro. Vėliau piliakalnyje įsikūrusi gyvenvietė sietina su grublėtąja keramika, buvo sudeginta V a. viduryje. Po gaisro piliakalnio įtvirtinimai ir pastatai buvo atstatyti, jame gyventa nuo pirmo tūkstantmečio antros pusės iki XIII–XIV a. Rasta įvežtinių stiklo indų (iš Artimųjų Rytų), stiklo apyrankių, švininių plombų, glazūruotos keramikos. Manoma, Aukuro kalne buvo kunigaikščio rezidencija.
Piliakalnis 2021 m. tiriamas projekto „Piliakalnių funkcinė raida – nuo įtvirtintos gyvenvietės iki kunigaikščio rezidencijos“ kontekste (Luchtanas 2022a; www.vle.lt/straipsnis/kernaves-gyvenvietes; Vėlius et al., 2022; piliakalniai.lt). |
