BAZĖS STRUKTŪRA

I–XIV amžių radinių iš vario lydinių archeometrinių duomenų bazės struktūra apima keturis skyrius ir nusako jų tarpusavio ryšius, nes pagal kiekvieną jos sandaros segmentą galima surasti norimą informaciją.

1.  Skyriuje „Apie projektą“ pateikiama pagrindinė informacija apie duomenų bazės tikslą, aprėptį, bazės kūrėjus ir dalyvavusius muziejus.

2.  Abėcėlinis radaviečių sąrašas (radavietė, rajonas, radavietės tipas, tirtų radinių chronologija, muziejinė priklausomybė ir radavietės identifikatorius).

3.  Žemėlapiai su I–II a. (97 radavietės), III–IV a. (144 radavietės), V–VIII a. (88 radavietės), IX–XII a. (97 radavietės) ir XIII–XIV a. (32 radavietės) radaviečių išsidėstymu (LKS-94 ir WGS-84 koordinačių sistemoje).

4.  Paieška įgalina norimą informaciją gauti pagal radavietę, rajoną, radavietės tipą, dirbinį, muziejų, svorį, tyrimo metodą ir pagrindinius vario lydinį legiruojančius elementus cinką, alavą ir šviną.

5.  Skyriuje „Apie projektą“ yra integruota mobilioji aplikacija, perskaičiuojanti matavimų vertes, gautas tiriant pXRF ir ED-XRF spektrometrais, į vertes pagrįstas etalonų matavimais, taikant sukurtą prognostinį modelį.

I. ANALITINIAI TYRIMO METODAI

I. Archeologinių radinių paviršiaus tyrimai rentgeno fluorescencijos spektrometrijos metodu

I. 1a. Visi į bazę įtraukti radiniai tirti rentgeno fluorescencijos spektrometrijos metodu (toliau – XRF) nešiojamuoju (toliau – pXRF) ir / arba stacionariuoju (toliau – ED-XRF) spektrometrais. Analizė buvo atliekama griežtai laikantis nustatyto tyrimo protokolo. Prieš matavimus nuo kiekvieno tiriamo radinio analizuojamos vietos buvo pašalintos archeologinės aplinkos ir birios patinos (korozijos produktų) liekanos, nepažeidžiant paviršiaus. Radinio paviršius buvo valomas mechaniškai (šepetėliu) ir izopropilo alkoholiu. Kiekvieno radinio tyrimo vietos buvo parenkamos individualiai, vadovaujantis principu, kad tiriamas taškas turi būti kuo labiau prigludęs prie švitinimo ploto. Kiekvienas radinys buvo tiriamas viename ar dviejuose taškuose, jei dirbinys gamintas iš vieno lydinio. Didesnį radinio tiriamų taškų kiekį lėmė kelios aplinkybės, kurių viena iš svarbiausių – dirbinys pagamintas ne iš vieno metalo gabalo ar buvo nevienodai pažeistas korozijos. Tiriamų taškų skaičiui įtakos turėjo ir radinio konfigūracija bei dangos. Kiekviena tirto radinio analizės vieta turi individualų numerį, pažymėtą žalios spalvos vėliavėle (pXRF tyrimai) ir šviesiai geltonos spalvos vėliavėle (ED-XRF tyrimai), bei fotonuotrauką. Induktyviai susietos plazmos masių spektrometrijos (ICP-MS) gręžinių vietos pažymėtos raudonomis vėliavėlėmis.

XRF tyrimų metu paraleliai tirtos 5 sertifikuotos Kultūros paveldo lydinių etaloninės medžiagos (Cultural Heritage Alloy Reference Materials, santrumpa CHARM), kitaip – etalonai (Heginbotham et al., 2011; Heginbotham et al., 2015; Heginbotham 2018). Spektrometriniuose tyrimuose būtent šie specialiai sukurti ir skirtingose laboratorijoje testuoti etalonai įgalina pagrindinius vario lydinį legiruojančius elementus ir pridėtinius elementus palyginti su nustatytomis etalonų vertėmis (1 lentelė). Šio rinkinio etalonai turi sertifikuotas Cu, Zn, Sn, Pb, Fe, Ni, As, Ag, Sb, S, Cr, Co, Se, Cd, Au, Bi elementų vertes, tinkamas gautiems vario lydinių rezultatams rekalibruoti. Būtent šių etalonų elementinė sudėtis, šiuo metu įvairiose šalyse atliekami ir XX a. 7–9-uoju dešimtmečiais atlikti tyrimai (pvz., optinė emisijos spektrometrija; Vaitkunskienė, Merkevičius 1978) lėmė mūsų tiriamų elementų pasirinkimą. Atliekant tyrimus, etalonai buvo analizuojami griežta, tyrimo protokolu nustatyta tvarka (plačiau apie etalonų tyrimus: Bliujienė et al. 2022, pateikta spaudai).

1 lentelė. Informacija apie sertifikuotus CHARM etalonus (arba etalonines medžiagas – CRM), skirtus optinės emisijos ir rentgeno fluorescencijos spektrometrams.
Į lentelę įtraukti tik pagrindiniai lydinį legiruojantys ir priemaišiniai metalai. Tyrimuose naudoti etalonai:
Bronze Alloy – bronza; Leaded Brass – švininis žalvaris; Brass Alloy – žalvaris; Gunmetal – cinkinė bronza; Leaded Bronze – švininė bronza
Etalonai
Vertė: sertifikuotos vertės yra dabartiniai geriausi tikrojo kiekvieno elemento kiekio įverčiai. Kiekviena vertė yra sutarimas, pagrįstas tarplaboratorinių bandymų programos rezultatų vidurkiu. Neapibrėžtis: nustatoma pagal 95 % pasikliautinąjį intervalą, gautą iš analizės rezultatų kartu su statistiniu homogeniškumo duomenų įvertinimu.

I. 1b. pXRF analizė rankiniu Niton XL3t spektrometru (galia – 2 W, įtampa – 50 kV, detektoriaus plotas – ~50 mm2, gamintojas – Thermo Fisher) buvo atliekama muziejuose. Kalibravimo režimas „Pagrindiniai metalai (General Metals)“, tyrimų plotas apima 8 mm2 skersmens plotą, matavimo gylis – nuo 0,1 μm iki optimalaus > 2 mm. Kiekvienas radinio analizės taškas matuotas 30 sekundžių, tirtas plotas automatiškai fotografuotas, o spektro linijos įrašytos kaip ndt formato plėtiniai, kurių pagrindu atkuriamas kiekvieno matavimo spektras. Taikant pagrindinių parametrų (FP – Fundamental Parameters) koregavimo metodą, daroma prielaida, kad visų tirtų elementų suma sudaro 100 %. Buvo tirti cinkas (Zn), alavas (Sn) ir švinas (Pb), pagrindiniai vario lydinį legiruojantys ir priemaišiniai lydinio elementai (Fe, Ni, Ag, Sb, As, Bi, Co, Mn, Au, Cd). Visų elementų vertės pateikiamos w %.

 

I. 1c. ED-XRF archeologinių dirbinių tyrimai atlikti Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute, pasitelkus rentgeno spindulių fluorescencijos energijos dispersinės analizės (ED-XRF) įrangą – stacionarų rentgeno spindulių fluorescencijos spektrofotometrą SPECTRO XEPOS HE (galia – 50 W, įtampa – iki 60 kV, detektoriaus plotas – 20–30 mm2, gamintojas – SPECTRO Analytical Instruments GmbH, Kleve, Vokietija) su „FP Alloy F(A)“ kalibravimo moduliu, naudojamu taikant prietaiso gamintojo įdiegtą TurboQuant II (TQ) kalibravimo metodą. TQ metodas apima skirtingas procedūras, tokias kaip masės slopinimo koeficiento apskaičiavimas, naudojant išplėstinį Compton modelį ir galutinį kalibravimą, pagrįstą pagrindinių parametrų (FP) procedūra, siekiant skleidžiamų rentgeno spindulių kiekį paversti procentine tiriamo objekto elementinės sudėties išraiška (Hoffmann 2006, pp. 770–777;

extranet.spectro.com/-/media/965AF85D-1942-435E-ABE5-437084E0435D.pdf). Kiekvienas tiriamas dirbinys buvo dedamas į prietaiso mėginių kamerą, naudojant mėginių laikiklius, ir švitinamas apie 6 minutes mažiausiai dviejose skirtingose vietose. Buvo tirti cinkas (Zn), alavas (Sn) ir švinas (Pb), pagrindiniai vario lydinį legiruojantys elementai, ir priemaišiniai lydinio elementai (Fe, Ni, Ag, Sb, As, Bi, Co, Mn, Au, Cd) bei dirbinio archeologinės aplinkos elementai (Mg, Al, Si, P, S, Ca, Ti, V, Cr). Visų elementų vertės pateikiamos w %.

I. 2. Dirbinių mėginių tyrimai induktyviai susietos plazmos masių spektrometrijos (ICP-MS) metodu

Prieš atliekant ICP-MS analizę, kiekvienas mėginys (drožlės), išgręžtas iš archeologinių dirbinių, buvo pasvertas (jų svoris svyravo nuo 0,0035 iki 0,0247 g), ištirpintas karališkuoju vandeniu (Aqua Regia: 3 ml HNO3 ir 9 ml HCl) bei mineralizuojamas Multiwave GO (Anton Paar) mikrobangų krosnelėje (Kuss 1992; Borszéki 1994). Po mineralizacijos kiekvieno mėginio alikvotinė dalis (~8 ml) buvo supilta į PTFE matavimo kolbą ir papildyta itin grynu distiliuotu vandeniu. Visų tirtų vario lydinių elementinei sudėčiai nustatyti taikytos standartinės procedūros. Archeologinių mėginių analizei naudotas „Perkin Elmer“, NexION 2000, induktyviai susietos plazmos masės spektrometras (ICP-MS). Jame įrengtas keturpolis jonų deflektorius, nukreipiantis jonų pluoštą į dvigubo režimo detektorių. Kalibruojant buvo naudojami standartiniai tirpalai su žinomomis elementų koncentracijomis. Analitinis prietaiso tikslumas buvo geresnis nei 2 %. ICP-MS prietaiso veikimo parametrai buvo nustatyti automatiškai, optimizuojant prietaiso veikimo sąlygas. Jie atitiko prietaiso standartinius reikalavimus, tokius kaip jautrumas, fono vertės ir stabilumas. Gautiems duomenims rekalibruoti naudotas CHARM-3, etalono drožlės analizuotos tuo pačiu metodu kaip ir archeologinių dirbinių mėginiai. Buvo tirti cinkas (Zn), alavas (Sn) ir švinas (Pb), pagrindiniai vario lydinį legiruojantys elementai, ir priemaišiniai lydinio elementai (Fe, Ni, Ag, Sb, As, Bi, Co, Mn). Visų elementų vertės pateikiamos w %.

I. 3. Dirbinių mėginių švino izotopų (Pb204, Pb206, Pb207 ir Pb208) tyrimai

Vario lydinių elementinei sudėčiai ICP-MS metodu nustatyti ir Pb204, Pb206, Pb207 ir Pb208 izotopų santykiams tuose pačiuose archeologiniuose dirbiniuose atskleisti buvo analizuoti tie patys tirpalai (Cooper, Simonetti 2021). Mineralizacijai atlikti naudota neorganinė programa, pateikta Anton Paar gamintojo. Pirmiausia visuose mėginiuose buvo išmatuoti metalai: Mn, Co, Zn, As, Ag, Pb, Bi, Ni, Fe, Cu, Sn, Sb. Paskui tie patys mėginiai buvo praskiesti 100 kartų ir naudoti Pb izotopų santykiui matuoti. Siekiant užtikrinti izotopų matavimo tikslumą, mėginiams matuoti naudotas kontrolinis NIST 981 etalono mėginys. Izotopinis švino etalono mėginys buvo paruoštas ištirpinant 0,5 g NIST 981 tame pačiame Aqua Regia tirpale ir taikant mineralizacijos programą kaip ir archeologiniai mėginiai. Galutinė NIST 981 koncentracija matavimams buvo pasirinkta 100 µgL-1. Visų mėginių Pb izotopų santykis analizuotas induktyviai susietos plazmos masės spektrometrijos (ICP-MS) metodu (Perkin Elmer Nexion 2000) standartiniu režimu. NIST 981 buvo analizuojamas identiškai kaip mėginys. Tuščias mėginys buvo paruoštas taip pat kaip ir mėginiai bei išmatuotas matavimo pradžioje. Etalonas buvo matuojamas kas 6 mėginius. Matavimo seka buvo tokia: tuščiasis mėginys, etalonas NIST 981, 6 mėginiai, etalonas NIST 981 ir t. t. (Cooper, Simonetti 2021, Guo et al. 2015).

II. DUOMENŲ ANALIZĖ

II. 1. Etalonų (CHARM) tyrimo duomenų analizė

Esminis spektrometrinės analizės atspirties taškas yra būtinybė naudoti etalonus, tinkamus archeologiniams tyrimams. Visuose analitiniuose mūsų tyrimuose tirti penki CHARM serijos etalonai, kurių vertės nurodytos 1 lentelėje. XRF analize, atlikta dviem rentgeno spindulių fluorescencijos spektrometrais, siekdami įvertinti duomenų patikimumą, pagal nustatytą tyrimų protokolą tyrėme CHARM etalonų ir iš jų išgręžtų drožlių (mėginiai, sveriantys 0,5 gramus) elementinę sudėtį (1 pav.). Iš viso pXRF spektrometru buvo atlikta penkių CHARM etalonų paviršiaus 1 213 matavimų, dar etalonų paviršiaus 289 matavimai atlikti ED-XRF spektrometru. 96 drožlių mėginiai ištirti pXRF spektrometru, 111 bandinių ištirta ED-XRF spektrometru (Bliujienė et al. 2022, pateikta spaudai).

Etalonai
1 pav. CHARM etalonų drožlės (mėginiai) talpyklose, uždengtose dviem specialiomis plonomis plėvelėmis.
1. 1-CHARM; 2. 2-CHARM; 3. 3-CHARM; 4. 8-CHARM; 5. 9-CHARM (Audronės Bliujienės nuotrauka)

Šios analizės tikslas buvo įvertinti CHARM etalonų lygaus paviršiaus ir mėginių (nelygaus paviršiaus) mūsų tyrimų patikimumą. Nustatyta, kad didesnės ir mažesnės metalų proporcijų lydiniuose tendencijos gali būti nustatytos abiem – pXRF ir ED-XRF – spektrometrais. Rezultatai rodo, kad procentinės vertės, gautos atlikus pXRF ir ED-XRF matavimus, skiriasi nuo pateiktų etalonų verčių, tačiau nustatytas nuokrypis atitinka bendrąsias XRF spektrometrijos, kaip metodo, ir spektrometrų galimybes. Pažymėtina, kad pXRF matavimai yra gerokai tikslesni ir ne tokie kintantys palyginti su ED-XRF spektrometru gautomis vertėmis (2, 3 pav.). Išgręžtų drožlių bandymų paklaida yra daug didesnė palyginti su paklaida, gaunama tiriant lygų etalonų paviršių. Ši išvada galioja tiek pXRF, tiek ED-XRF spektrometrais atliktų drožlių analizių atvejais. Tačiau ir šiuo atveju pXRF rezultatai yra tikslesni nei ED-XRF gauti rezultatai.

Atlikus etalonų ir jų drožlių (mėginių) analizę, galima daryti išvadą, kad geriausiai rezultatai sutampa su pirmuoju, antruoju ir trečiuoju CHARM etalonais, kitaip tariant, su bronza, švinine bronza ir žalvariu (2, 3 pav.). Tačiau šis teiginys galioja tik pXRF matavimams, nes ED-XRF paklaidos yra didesnės. Dėl geresnio tikslumo ir mažesnio nuokrypio pXRF matavimo pagrindu buvo pasirinkta tolesnė minėtų CHARM etalonų analizė. Be to, atliktos analizės tikslas buvo eksperimentiškai palyginti nelygų etalonų drožlių paviršių su radinių archeologinių radinių paviršiaus nelygumais, atsirandančiais dėl jų konfigūracijos, dekoro reljefiškumo ir patinos netolygumo. Nuokrypio dydis, nustatytas tarp lygaus etalono paviršiaus ir nelygaus drožlių paviršiaus, įgalina šį dydį vertinti kaip objektyvų netikslumą.

Atlikti didelės apimties spektrometriniai tyrimai mums leido sukurti prognostinį modelį (Bliujienė et al. 2022, pateikta spaudai). XGBoost prognostinis modelis buvo sukurtas siekiant koreguoti matavimo vertes, gautas abiem XRF spektrometrais, į etalonines vertes, sumažinant skirtumus tarp XRF tyrimais gautų verčių ir gamintojo pateiktų etalonų verčių. CHARM etalonų analizė įtikinamai rodo, kad perskaičiuojant gautus duomenis būtina prilyginti etalonų vertėms pagal pateiktą prognostinį modelį, pritaikytą rentgeno fluorescencijos spektrometrijai (XRF). Perskaičiavus duomenis, vario lydinio tipo lygmenyje juos galima lyginti tarpusavyje ir su induktyviai susietos plazmos masių spektrometrijos (ICP-MS) metodu atliktų tyrimų rezultatais.

Prognostinio modelio, koreguojančio pXRF ir ED-XRF matavimų reikšmes (features, į procentinis metalų pasiskirstymas w%) į etalonų reikšmes nurodytas gamintojo (output) sukūrime naudoti įrankiai ir metodai.

1.  Įrankiai

Visi statistiniai skaičiavimai ir diagramos 3,4 pav. sukurti su Python (3.9.13 versija). Pandas (https://pandas.pydata.org), Numpy (https://numpy.org) ir Scipy (https://scipy.org) ir Python (www.python.org) bibliotekos buvo naudojamos atlikti aprašomosios statistikos skaičiavimus, Plotly Python (https://plotly.com) biblioteka – sukurti grafikus, Sklearn Python (https://scikit-learn.org/stable) biblioteka taikyti statistinius/mašininio mokymosi modelius.

2.  Duomenų aprašomoji statistika

•  Centriniai imties tendencijai įvertinti naudoti šie rodikliai: vidurkis ir mediana.

•  Dispersijai: 95% pasikliautinis intervalas, trečias ir pirmas kvantiliai bei jų skirtumas - tarpkvantilinis rėžis.

•  Koreliacijai tarp kintamųjų naudota Spearman koreliacija, t.y. koreliacijos koeficientas, varijuojantis tarp –1 ir 1, ir rodantis monotoninės koreliacijos stiprumą.

•  Skirtumams tarp atliktų matavimų ir žinomų etalonų reikšmių palyginti:

- Absoliutaus skirtumo vidurkis

- Absoliutaus skirtumo mediana

- Absoliutaus procentinio skirtumo vidurkis

- Absoliutaus procentinio skirtumo mediana (3 pav.)

- Euklido distancija (2 pav.)

3.  Prognostinio modelio sukūrimas

•  Pritaikyta principinių komponenčių metodas, konvertuoti gautus pirminius matavimus duomenis (procentinis metalų pasiskirstymą w%).

•  Taikyti standartiniai prižiūrimo mašininio mokymosi regresijos modeliai, susieti konvertuotus matavimų duomenis su etalonų reikšmėmis. Tai yra, buvo ieškoma funkcija, kuri konvertuotų pXRF ir ED-XRF gautas matavimų reikšmes į etalono reikšmes, minimizuojant pasirinkto įverčio reikšmes tarp metodų ir etalonų verčių. Pasirinktas standartinis įvertis tokiems uždaviniams – vidutinė paklaidos šaknis (mean squared error).

•  Cross validation metodas naudojamas parinkti geriausiai tinkančius modelį/ius.

•  Optuna (https://optuna.org) naudota galutinio modelio parametrų optimizavimui.

Euklidian distance
2 pav. Euklidinis atstumas tarp stebėtos ir faktinės etalono atskaitos verčių. Mėlynas kvadratas – pXRF duomenys; oranžinis kvadratas – ED-XRF duomenys (parengė Šarūnas Jatautis)
Absoliučiosios paklaidos kitimas
3 pav. Absoliučiosios paklaidos kitimas: absoliutus skirtumas tarp pXRF ir ED-XRF verčių. Išskirtinės vertės (vertės, didesnės už abs ± 1,5 IQR) buvo pašalintos. Mėlynas kvadratas – pXRF duomenys; oranžinis kvadratas – ED-XRF duomenys (parengė Šarūnas Jatautis)

II. 2. Vario lydinių tipų nustatymas

Radiniai klasifikuoti į lydinio tipus (alloy type) tokia tvarka:

1.  Įvertinta kiekvieno radinio gamybos technologija, radinio dalių kiekis (galimybė gamyboje raudoti skirtingus vario lydinius), paviršiaus dangos (betarpiškai užnešamos ant paviršiaus alavas ar sidabras) ir plokštelės (lydmetalio būtinybė gamybos procese).

2.  Klasifikuojant į lydinio tipus, buvo pasirinkti tik lydinį atskleidžiantys matavimo rezultatai ir skaičiuotas jų vidurkis. Vidurkis buvo skaičiuojamas iš nevienodo skaičiaus matavimų (vienu atveju matuota 2 kartus, kitu – 3, o kartais ir 5, nes tai diktavo radinio dydis, forma ir kt. Skaičiavimai atlikti EXCEL programa.

3.  Radiniai pagal vario lydinius legiruojančius elementus (cinką, alavą ir šviną) apibūdinti ir suskirstyti į tipus. Lydiniai klasifikuoti remiantis J. Bayley ir S. Butcherio metodika (2004, 1 table). Skaičiavimai atlikti EXCEL programa iš apskaičiuotų vidurkinių reikšmių, taikant formules:

=IF (Zn>4Sn;“Brass”;0)

=IF(AND(Zn<4Sn; Zn>2,5Sn);“Brass/Gunmetal”;0)

=IF(AND(Zn<2,5Sn; Zn>0,67Sn);“Gunmetal”;0)

=IF(AND(Zn<0,67Sn;Zn>0,33Sn);“Bronze/Gunmetal”;0)

=IF(Sn>=3Zn;“Bronze”;0)

Suskirsčius radinius į tipus naudojant formules, įvertintas švino kiekis, remiantis nelygybe Pb>8 %. Pagal ją lydiniai papildomai skirstomi į švininius lydinius (angl. Leaded alloy).

4.  Lydinių tipų vaizdavimas trikampėmis diagramomis gali būti atliktas Origin 8 programa. Suvedamos apskaičiuotosios radinių alavo (X), švino (Y) ir cinko (Z) vidurkinės reikšmės ir braižoma Ternary diagrama. Diagramos kampuose pažymėtos pagrindinių legiruojančių metalų – cinko, alavo ir švino – didžiausios galimos koncentracijos, o trikampių kraštinės rodo santykines šių metalų kiekio lydinyje proporcijas (4 pav.). Taip išvengiama griežto skirstymo į tipus, tačiau tai netrukdo analizės duomenų grupuoti, lyginti ir apibendrinti. Vertinant radinių sudėtį, būtina atsižvelgti į galimą vario lydinių korozijos įtaką: žalvario atveju – į cinko sumažėjimą lydinyje, o cinkinės bronzos, dar vadinamos ginklų metalu (angl. gunmetal), atveju – į alavo kiekio padidėjimą (terminų atitikmenys lietuvių kalba nurodyti 2 lentelėje) (4 pav.).

Schema
4 pav. Trikampė vario lydinių diagrama su pažymėtais pagrindinių legiruojančių metalų (Zn, Sn, Pb) didžiausiais kiekiais kampuose ir kraštinėse nurodytomis galimai šių metalų santykinių kiekių proporcijomis lydiniuose (Pollard et al., 2018, p. 116, Fig. 1).

2 lentelė. Vario lydinių tipai angliškai ir jų atitikmenys lietuviškai (Skučienė 2015)

Angliškas terminas

Lietuviškas terminas

BrassŽalvaris
GunmetalCinkinė bronza
BronzeBronza
Leaded BrassŠvininis žalvaris
Leaded GunmetalCinkinė bronza, turinti švino
Leaded bronzeŠvininė bronza

III. DUOMENŲ INTERPRETACIJA

I–XIV amžių radinių iš vario lydinių archeometrinių duomenų bazėje įtraukti rezultatai yra gauti analizuojant radinių paviršių rentgeno fluorescencijos spektrometrijos (XRF) metodu ir mėginius tirtus induktyviai susiejančios plazmos masių spektrometrijos (IPC-MS) metodu. Rentgeno fluorescencijos spektrometrijos metodu gautus rezultatus, taikant sukurtą prognostinį metodą, būtina koreguoti su etalonų vertėmis. Ši korekcija leidžia duomenis lyginti, nustatyti kiekvieno tirto radinio vario lydinio tipą. Pažymėtina, kad vario lydinių tipų lygmenyje, visi tyrimų rezultatai lygintini tarpusavyje ir sietini su XX a. 7–9-uoju dešimtmečiais atliktais tyrimais, tuo būdu žymiai praplečiant vario lydinių spektrometrinių duomenų bazę (Merkevičius 1973a; 1973b; 1975; 1984a, 1986b; Vaitkunskienė, Merkevičius 1978). Bazėje skelbiami didelės apimties spektrometrinių tyrimų rezultatai, leidžia juos interpretuoti archeologiniame kontekste, svarstant apie vario lydinių žaliavų šaltinius ir jų kaitą, metalo srauto į dabartinę Lietuvos teritoriją mastą, mainų kryptis, gamybos technologijų raidą, amatus ir jų centrus bei šiuos reikšmingus procesus matyti kaip visuomenės ekonominių ir socialinių procesų vyksmą.

RENTGENO FLUORESCENCIJOS SPEKTROMETRIJOS (XRF) DUOMENŲ KOREGAVIMO MOBILIOJI APLIKACIJA

Ši aplikacija koreguoja matavimų vertes, gautas tiriant pXRF ir ED-XRF spektrometrais, į etalonines vertes, naudodama sukurtą prognostinis modelį

 

https://sjatpyr-adjust-measurements-app-app-pw7irh.streamlit.app/

 

 

 

Įvesti duomenys CSV ir XLSX bei XLS failų formatais.

Literatūros sąrašas

A White Paper from SPECTRO Analytical Instruments. Surprising New Capabilities of ED-XRF Technology.

extranet.spectro.com/-/media/965AF85D-1942-435E-ABE5-437084E0435D.pdf

 

 

Bayley, J., Butcher, S., 2004.

Roman brooches in Britain: A technological and typological study based on the Richborough collection, Report of the research committee of the society of antiquaries of London 68, London, 2004.

 

Bliujienė, A., Jatautis, Š., Bagdzevičienė, J., Suzdalev, S., Bagdzevičienė, J., Petrauskas, G., 2022 (įteikta spaudai).

Analysis of culture heritage alloy reference materials (CHARMS) by two X-ray fluorescence spectrometers: results reliability assessment. Archaeometry. Straipsnio versija prieinama:

doi.org/10.6084/m9.figshare.21699056.v1

 

 

Borszéki, J., Halmos, P., Gegus, E., Kárpáti, P., 1994.

Application of pressurized sample preparation methods for the analysis of steels and copper alloys. Talanta, 41(7), 1089–1093.

 

Cooper HK, Simonetti A., 2021.

Lead Isotope Analysis of Geological Native Copper: Implications for Archaeological Provenance Research in the North American Arctic and Subarctic. Minerals, 11(7):667.

doi.org/10.3390/min11070667

 

 

Guo, Wei & Hu, Shenghong & Wu, Zhiwei & Lan, Gaoyong & Jin, Lanlan & Pang, Xugui & Zhan, Jincheng & Chen, Bin & Tang, Zhiyong, 2015.

Classification of the geographic origin of cigarettes according to Pb isotope ratios by inductively coupled plasma dynamic reaction cell mass spectrometry. J. Anal. At. Spectrom., issue 4. 30. 10.1039/C4JA00315B.

 

Heginbotham, A., Bassett, J., Bourgarit, D., Eveleigh, C., Glinsman, L., Hook, D., Smith, D., Speakman, R. J., Shugar, A., & van Langh, R., 2015.

The Copper CHARM Set: A New Set of Certified Reference Materials for the Standardization of Quantitative X-Ray Fluorescence Analysis of Heritage Copper Alloys. Archaeometry, 57(5), 856–868.

doi.org/10.1111/arcm.12117

 

 

Heginbotham, A., Bezur, A., Bouchard, M., Davis, J. M., Eremin, K., Frantz, J. H., Glinsman, L., Hayek, L.-A., Hook, D., Kantarelou, V., Karydas, A. G., Lee, L., Mass, J., Matsen, C., McCarthy, B., McGath, M., Shugar, A., Sirois, J., Smith, D., & Speakman, R. J., 2011.

An evaluation of inter-laboratory reproducibility for quantitative XRF of historic copper alloys. In Metal 2010: Proceedings of the Interim Meeting of the ICOM-CC Metal Working Group, October 11–15, 2010, eds. Mardikian, P., Chemello, C., Watters, C. and Hull, P., Clemson University Press, Clemson, SC, p. 244–255.

 

Heginbotham, A. S., 2018.

The Optimization and Application of Quantitative Energy Dispersive X-Ray Fluorescence Spectroscopy to the Collaborative Study of Historic Copper Alloys. PhD Thesis, Vrije Universiteit Amsterdam.

 

Hoffmann, P. 2006.

Non-Invasive Identification of Chemical Compounds by EDXRS. In B. Burkhard, B. Kanngiesser, N. Langhoff, R. Wedell, & H. Wolff (Eds.), Handbook of Practical X-Ray Fluorescence Analysis. Berlin Heidelberg, New York: Springer, p. 769–784.

 

Kuss, H. M., 1992.

Applications of microwave digestion technique for elemental analyses. Fresenius' journal of analytical chemistry, 343(9-10), 788–793.

 

Merkevičius, A., 1973a.

Jurgaičių kapinyno II–XII amžių žalvario dirbinių cheminė sudėtis. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai, serija A, 1 (42), 67–77.

 

Merkevičius, A., 1973b.

Seniausių Lietuvos metalo dirbinių cheminė sudėtis. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai, serija A, 2 (43), 87–102.

 

Merkevičius, A., 1975.

Pamusio pilkapių IV–XII amžių žalvario dirbinių cheminė sudėtis. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai, serija A, 1(50), 39–50.

 

Merkevičius, A., 1984a.

Maudžiorų ir Požerės plokštinių kapinynų žalvaris. Lietuvos archeologija, 3, 125–135.

 

Merkevičius, A., 1988b.

Žalvario dirbinių cheminė sudėtis. Lietuvos archeologija, 6, 76–88.

 

Pollard A. M. with Bray, P., Cuénod, A., Hommel, P., Hsu, Y-K., Liu, R., Perucchetti, L., Pouncett, J., Saunders, M., 2018.

Beyond provenance. New approaches to interpreting the chemistry of archaeological copper alloys (Studies in Archaeological Sciences, 6). Leuven: Leuven University Press.

 

Skučienė, A. 2015.

Metalų korozija ir archeologinių metalinių radinių konservavimas. In: J. Senvaitienė, A. Luchtanas, L. J. Vedrickienė, J. Lukšėnienė (Sud.), Muziejinių eksponatų priežiūra, t. IV. Archeologinių radinių konservavimas: nuo lauko darbų iki saugojimo muziejuose. 2 knyga. Vilnius, p. 792–859.

 

Vaitkunskienė, L., Merkevičius, A., 1978.

Spalvotųjų metalų dirbiniai ir jų gamyba. Lietuvių materialinė kultūra IX–XIII amžiuje, I, 89–116.