| Tyrimai: |
Piliakalnis yra Kernavės archeologinių paminklų komplekso dalis, į Š nuo Aukuro kalno. Iš V, P ir R piliakalnį juosia gilūs grioviai, skiriantys jį nuo Aukuro ir Pilies kalnų bei aukštumos šiaurėje. Šlaitai statūs, 20–23 m aukščio. Aikštelė pailga, 57×17 m dydžio. Jos šiauriniame gale yra 5 m aukščio nupjauto kūgio formos pylimas. 1859 m. kasinėjo V. Sirokomlė. 1979–1982 m. ištirtas aikštelės 564 m2 plotas. Aptikta 1 m (aikštelės viduryje) ir 2,0–2,5 m (pakraščiuose) storio kultūrinis sluoksnis; rasta pirmo tūkstantmečio vidurio ir antros pusės stačiakampių stulpinės konstrukcijos pastatų liekanų, židinys, lipdytos grublėtu paviršiumi keramikos, molinių tinklų pasvarų. XII–XIV a. išsiskiria XIV a. du kultūrinio sluoksnio 2 horizontai: apatinis, susidaręs po 1365 m. gaisro, ir viršutinis – po 1390 m. gaisro. Rasta medinės moliu apdrėbtos gynybinės sienos ir sudegusių ręstinių pastatų liekanų, žiestos keramikos, suanglėjusių grūdų, gyvulių kaulų, akmeninių, kaulinių metalinių radinių. Mindaugo Sostas – gynybinis priešpilis (iš šiaurės saugojo Aukuro kalną), po 1390 m. gaisro apleistas ((Luchtanas 2022; www.vle.lt/straipsnis/kernaves-gyvenvietes). |
