| Tyrimai: |
Piliakalnis įrengtas Kupos kairiajame krante esančioje pelkėmis apjuostoje atskiroje kalvoje. Aikštelė keturkampė, pailga ŠV-PR kryptimi, 30x19 m dydžio. Aikštelės ŠV ir PR kraštuose supilti 1,2–1,5 m aukščio, 11 m pločio pylimai. Šlaitai statūs, 5–6 m aukščio. 1984 m. piliakalnio aikštelėje ištirtas 4 šurfai, fiksuotas 45–70 cm storio kultūrinis sluoksnis. 1984–1985 m. ištirta visa piliakalnio aikštelė – iš viso 568 m2, rastas iki 2 m storio kultūrinis sluoksnis, kuriame išskiria 3 chronologiniai horizontai. Apatinis sluoksnio horizontas datuojamas I tūkst. pr. Kr. antrąja puse – pirmaisiais amžiais po Kr. Sudegus statiniams ir užtvarams, aikštelėje supiltas žvyro smėlio sluoksnis ir pastatyti nauji pastatai, aikštelės viduryje aptikta geležies lydymo krosnelė. Pastatų vietose rasta metalinių radinių ir keramikos brūkšniuotu, lygiu ir grublėtu paviršiumi. Šis sluoksnis datuojamas III–V a. Vėliau piliakalnis įtvirtintas pylimais, jame įvairiose vietose vėl pastatyti pastatai. Šiame sluoksnyje rasta VI a. radinių ir keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. antrąja puse – II tūkst. pirmaja puse. ŠV papėdėje 1,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos keramikos, ir keli radiniai (Grigalavičienė 1992b; piliakalniai.lt). |
