| Tyrimai: |
Pilkapynas buvo 450 m į V nuo Šventosios dešiniojo kranto, buvusio Kaniūkų gamybinio centro Š dalyje. Pilkapyne iki XIX a. pab. buvo keli pilkapiai, kurių sampilai jau tada buvo nuskleisti. 1898 m. aptikta akmenų vainiko (?) liekanos ir žmogaus griaučiai bei III–IV a. radinių, kurie 1901 m. pateko į E. Majewskio rinkinius Varšuvos Archeologijos muziejų. Vėliau pilkapyno teritorijoje buvo aptinkama žmonių kaulų, pavienių radinių (minima apvarėlė iš pusmėnulio formos pakabučių), iš kurių 1964 m. į Utenos kraštotyros muziejus pateko keli radiniai III–V a. 1988 m. pilkapyno teritorijoje ištirtas 255 m² plotas, kapų nerasta. Pilkapių vieta į KPD nekilnojamų kultūros vertybių registrą neįtraukta (LAA 1978, 50; Ribokas 1990; Bitner-Wróblewska, A., Sobczak 2009). |
