| Tyrimai: |
Kapinynas dar žinomas Bažavalės vardu. Įkurtas gana masyvaus V ir P kryptimis platėjančio ir aukštėjančio aukštumos kyšulio ŠR gale, gana lygiu nežymiai R iš Š kryptimis nuolaidėjančiu paviršiumi, iš Š ir R pusių juosiamas gana gilių griovų. kuriomis teka bevardžiai upeliukai; teritorija apardyta ilgalaikių arimų, kasant duobes, kitų žemės judinimo darbų metu. Šiuo metu didžioji teritorijos dalis dirvonuoja, tik V kraštas ariamas. Š kapinynas ribojasi su Bažavalės piliakalniu ir papėdės gyvenviete. 1985, 1989–2004 m. archeologinių tyrimų metu teritorijoje ištirtas bendras 3441,75 m2 dydžio plotas, ištirti 259 griautiniai V–VI a. žmonių kapai, iš kurių keletas II–III a., 2 kapai skiriami vėlyvojo neolito laikotarpiui. Nedeginti mirusieji laidoti stačiakampėse apvalintais kampais ir ovalo formos duobėse nuo 80 x 30 iki 290 x 180 cm dydžio ir iki 175 cm gylio, kurių dugne rasta akmeninių konstrukcijų. 5 vyrai palaidoti su žirgais. Ištirta 18 degintinių VI–VII a. žmonių kapų iš kurių vienas priklauso X–XII a. Sudeginti mirusieji laidoti apskritose (100 x 100 cm dydžio) ir ovalo formos (60 x40 cm, 80 x 50 cm dydžio) iki 15 cm gylio duobėse. Archeologinių tyrimų metu kultūrinis sluoksnis (kapinyno teritorijoje fiksuojamos įvairios įgilintos struktūros; archeologinių tyrimų metu kapinyno teritorijoje aptikta keletas neaiškios paskirties duobių (Kazakevičius 2006; Kazakevičius https://www.vle.lt/straipsnis/kalniskiu-kapinynas/; https://kvr.kpd.lt/) |
