| Tyrimai: |
Pilkapynas, vadinamas Raudonkalniu buvo įkurtas Sušvės dešiniajame krante (dabar Šušvės tvenkinys) aukštumos kyšulyje. Iš Š ir P pusių pilkapynas buvo juosiamas Bruko ir Tarailio upelių, dabar virtusių Šušvės tvenkinio įlankomis. Teritorija apardyta tiesiant Grinkiškio-Krakių kelią, statant įvairius pastatus, tiesiant komunikacijas bei formuojant reljefą, ariant, kasant duobes ir atliekant kitus žemės judinimo darbus. 1957–1959 m. kasant žvyrą, rasta žmonių kaulų ir įvairių dirbinių. 1940 ir 1977–1978 m. archeologinių tyrimų metu teritorijoje ir jos aplinkoje ištirtas bendras 643 kv. m dydžio plotas. 1940 m. buvo ištirti 6 nedegintų mirusiųjų kapai su IV–V a. įkapėmis. Manoma, kad dalis mirusiųjų buvo palaidota pilkapiuose su akmenų vainikų apjuostais sampilais. 1977–1978 m. archeologinių tyrimų metu aptikti dviejų pilkapių akmenų vainikai bei įvairiose vietose ištirta 16 griautinių kapų su III a. 2 pusės – IV a. įkapėmis, tame tarpe su Romos monetomis (LAA 1977, 118; Michelbertas 1984; Varnas 1984; kvr.kpd.lt). |
